Anemija – tyli, bet labai pavojinga liga

Gyvename laikais, kai žmogaus organizmas gauna tokią streso apkrovą, kad darosi vis sudėtingiau apsaugoti savo imunitetą, išvengti nuovargio ir turėti energijos. Labai svarbu visas reikiamas medžiagas gauti su maistu. Jeigu maitinamės nesveikai, valgome apdorotus, nepilnavertiškus produktus (kas šiais skubančiais laikais yra labai normalu) ir negauname pakankamai geležies, išsivysto anemija arba kitaip – mažakraujystė, negydoma galinti išsivystyti į daug daugiau rimtų problemų.

Mažakraujystė – kas tai?

Mažakraujystė dar kitaip paaiškinama kaip pataloginė organizmo būklė, kada eritrocitų ir hemoglobino keikis kraujyje yra per mažas ir tai sąlygoja supratėjusį deguonies pernešimo procesą į audinius. Žmogus ima jausti kojų ir sąnarių skausmą, vadinamą neramių kojų sindromą, jį vargina galvos skausmai, energijos nebuvimas. Sergančiajam anemijos požymiai gali pasireikšti plaukų slinkimu, dusuliu, lūžinėjančiais nagais, dėmesio sutrikimu ir lėtiniu nuovargiu, vangumu, nuolatine apatija ir depresija. Kartais galimi regos sutrikimai, apetito sutrikimai, virškinimo sutrikimaim, moterims – mėnesinių ciklo sutrikimai, nuolatinis sirgimas dėl nusilpusio imuniteto, jauname amžiuje – sulėtėjęs lytinis brendimas, žmogus dėl geležies stokos kraujyje netgi gali jausti potraukį valgyti žemę arba žvyrą. Paprastai anemiją nulemia demografiniai procesai –sergančiojo amžius, paauglystė, moters nėštumas. Kartas mažakraujyste susergama dėl alinančių dietų, maisto produktų ribojimo, įtakos turi gausus kavos it detoksikuojančių arbatų vartojimas, mažas C vitamino kiekis, nepilnavertė mityba. Nėra ligos, kurios „geriausias draugas“ nebūtų stresas. Nuolatos išgyvenamas stresas, depresija, įtemptas gyvenimo būdas taip pat sąlygoja virškinimo sutrikimus, imuniteto silpnėjimą ir anemijos atsiradimą. Įdomūs faktoriai yra tie, kad moterys mažakraujyste serga daug dažniau negu vyrai. Tam, be abejonės, įtakos turi nėštumas, maitinimas krūtimi, taip pat mėnesinės, kurios, jeigu yra ypač gausios ir kiekvienu periodu trunka ilgai, sukelia tikimybę savotiškai nukraujuoti ir pamažu alina organizmą. Gausaus kraujavimo priežastimis dažnai tampa ir gimdos polipai, melonomos ir kiti moteris kūne susidarę dariniai, taip procentaliai padidindami anemija sergančiųjų skaičių būtent tarp šios lyties atstovių. Be to, dabar ypač išaugo sergančiųjų mažakraujyste skaičius dėl taip išpopuliarėjusio vegetarizmo ir veganizmo. Mėsos ir gyvulinių produktų nevartojantys asmenys turėtų atkreipti dėmesį, kad jie dažnai yra vieninteliu B12 ir geležies elementų šaltiniu, todėl nevartodami gyvulinio maisto torėtų bent jau pasirūpinti sintetiniais maisto papildais. Net ketvirtadalis kūdikių taip pat turi per mažą hemoglobino kiekį kraujyje, kuris su laiku natūraliai „išaugamas“. Lietuvoje apskaičiuotas mažaktaujyste sergančiųjų nėščiųjų moterų procentas siekia 20-30%. Pavojinga tai, jeigu hemoglobino lygis nukrenta iki kritinės ribos, t.y 50-60g. litre.Tuo tarpu iki 30 g. litre nukritusi hemoglobino norma gali būti net mirties priežastimi. Ilgai negydant mažakraujystės, kenčia atmintis, blogėja smegenų veiklam atsiranda stiprių emocinių ir intelekto sutrikimų. Jeigu hemoglobino kiekis kraujyje yra kritiškai mažas, gydymą paskiria gydytojas. Pats žmogus turėtų vartoti daugiau mėsos produktų, gerti folio ir geležies preparatus, valgyti daugiau žalių daržovių, špinatų, brokolių, pieno produktų. Gydymas dažnai užtrunka daugiau nei tris mėnesius. Svarbu, kad hemoglobinas ne tik būtų dirbtinai sukeltas vaistais, bet tinkama jo norma palaikoma nuolat.

Ką parodo bendrasis kraujo tyrimas

Bendras kraujo tyrimas skiriamas atliekant bendrą sveikatos profilaktiką, planuojant nėštumą, prieš operacijas, ieškant įvairių negalavimų židinio. Šis tyrimas parodo pagrindinių kraujo vienetų, gyvybiškai būtinų medžiagų pasiskirstymą kraujyje, gliukozės kiekį, tirštumą ir kitką. Atsakymų lape tiriamasis mato kiekvieno vieneto normos ligas, savo rodiklius ir nukrypimus nuo normos. Hemoglobino kiekis tyrime taip pat matomas, todėl gali būti diagnozuojama ir anemija. Bendrąjį kraujo tyrimą ir pravartu atlikti bent kartą į metus, kad būtų profilaktiškai sekama kiekvieno iš mūsų sveikata.