Šiuolaikinės filosofijos skyrius
Tel: (8 5) 2752857
El. paštas: sfs@kfmi.lt
Skyriaus mokslininkai analizuoja kultūros filosofijos, postmoderniosios filosofijos, hermeneutinės filosofijos, fenomenologijos, antikinės filosofijos santykio su šiuolaikine filosofija, naujojo liberalizmo, mokslo bei socialinės filosofijos problemas. Taikant plėtojamas metodologines priemones, nagrinėjami dabartinės Lietuvos kultūros bruožai bei Vakarų šiuolaikinės filosofijos lietuviškosios recepcijos ypatybės. 2008 m. skyrius inicijavo ir įvedė naują tyrimų temą: dabartinė Lietuvos išeivių filosofinė mintis. Be to, skyrius inicijavo ir nuo 2006 m. leidžia tęstinį mokslo leidinį Athena. Filosofijos studijos.
2008-2012 m. laikotarpiu skyriuje tiriamos trys temos:
- Kultūros filosofijos metodologija ir teorinė problematika.
Tiriama teorinė darbo ir dirbinio (artefakto), materialinės kultūros kūrimo problematika bei su tuo susijusios kultūros filosofijos problemos. Analizuojant Antikos tradicijos recepciją šiuolaikinėje filosofijoje, susitelkiama į tą antikinės (ypač Platono) filosofijos problematiką, kuri aktuali dabartinei kultūros filosofijai. Tiriami fenomenologinės prieigos, kaip vieno kultūros filosofijos metodų, principai. Analizuojamos ir mokslo – vieno iš svarbių kultūros reiškinių bendrosios filosofijos problemos, kaip antai, mokslo kaitos ir mokslinio realizmo klausimai, atliekama šiuolaikinių mokslo filosofų idėjų kritinė analizė. Temos rėmuose taip pat nagrinėjamos šiuolaikinės globaliosios multikultūrinės sąmonės pokyčių tendencijos ir kintančių tapatumų – kolektyvinių, individualių, sukonstruotų – raiškos ir teorinės apibrėžties kryptys.
Temos vadovas – prof. dr. (hp) A. Sverdiolas. Vykdytojai: dr. D. Bacevičiūtė, dr. N. Kardelis, dr. L. Astra, dr. E. Adomonis.
Svarbiausios publikacijos: A. Sverdiolas, Kultūros filosofija Lietuvoje, Vilnius, 1983; A. Sverdiolas, Steigtis ir sauga, Vilnius, 1996; A. Sverdiolas, Būti ir klausti. Hermeneutinės filosofijos studijos – 1, Vilnius, 2002; A. Sverdiolas, Aiškinimo ratas. Hermeneutinės filosofijos studijos – 2, Vilnius, 2003; Visa aprėpianti dabartis. Algį Mickūną kalbina Arūnas Sverdiolas, Vilnius, 2004; A. Sverdiolas; Apie pamėklinę būtį ir kiti etiudai, Vilnius, 2006; A. Katalynas, Estetinis suvokimas, Vilnius, 2003; T. Kačerauskas. Filosofinė poetika, Vilnius, 2006; N. Kardelis, Vienovės įžvalga Platono filosofijoje, Vilnius 2007, T. Kačerauskas. Tikrovė ir kūryba: kultūros fenomenologijos metmenys, Vilnius, 2008. Taip pat išleistos H. G. Gadamerio, P. Ricoeuro, J. Lotmano, C. Geertzo, A. Mickūno darbų rinktinės (A. Sverdiolas), tęstinio leidinio Athena Nr. 4 (D. Bacevičiūtė); mokslo straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje.
- Postmoderniųjų teorijų analizė ir kritika
Tiriama postmoderniosios filosofijos genezė, naujausios postmoderniosios filosofijos teorijos, apibrėžiamos svarbiausios jų sąvokos ir problemos. Analizuojamas naujasis liberalizmas, nagrinėjami postmodernieji emancipaciniai sąjūdžiai, tokie, kaip feminizmas ir multikultūralizmas.
Temos vadovė – dr. V.Gumauskaitė. Vykdytojai: dr. A.Žukauskaitė, dr. (hp) A. Degutis.
Svarbiausios publikacijos: V. Gumauskaitė, Struktūralizmo apmatai: sąvokos, metodas, filosofija, Vilnius, 1997, 2000; A. Žukauskaitė, Anapus signifikanto principo: psichoanalizė, rekonstrukcija, ideologijos kritika, Vilnius, 2001; A. Žukauskaitė, Anamorfozės: nepamatinės filosofijos problemos, Vilnius, 2005; A. Degutis, Individualizmas ir visuomeninė tvarka, Vilnius, 1998; A. Degutis, Kalba, pažinimas ir veiksmas, Vilnius, 2007. Taip pat išleisti S. Žižeko darbų rinktinė, teminiai rinkiniai (Po)etikos: kaip galima šiuolaikinė etika, (Ne)priklausomybės diskursai, Lytys, medijos masinė kultūra (A. Žukauskaitė), sudaryta N. Rotbardo darbų rinktinė Nuosavybė ir rinkos tvarka (A. Degutis), tęstinio leidinio Athena Nr. 1, 2, 3 (V. Gumauskaitė, A. Žukauskaitė), per 40 politinės ir analitinės filosofijos mokslo veikalų vertimų (A. Degutis), mokslo straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Praeita habilitacijos procedūra tema „Individualizmas ir visuomeninė tvarka“ (A. Degutis, Vilnius, KFMI, 2008).
- Dabartinė Lietuvos išeivių filosofinė mintis
Tiriama Lietuvos išeivių – žinomų mąstytojų – A. J. Greimo, E. Levino, A. Mickūno, V. Kavolio filosofija, atskleidžiant, kaip jų darbus veikė Vakarų filosofinė mintis, kokia yra jų minties sklaida Vakarų tradicijos filosofiniame kontekste, taip pat kaip jie susiję su lietuviška filosofijos tradicija, kokią įtaką yra padarę Lietuvos filosofų mąstymui.
Temos vadovė – dr. N. Keršytė. Vykdytojas – dr. A. Noreika.
Svarbiausios publikacijos: mokslo straipsniai Lietuvos ir užsienio spaudoje.
Apginta filosofijos daktaro disertacija tema : A. Noreika. „Bendrieji metodologiniai V. Kavolio kultūros sociologijos principai“( A. Noreika, Vilnius, KFMI, 2008).
Skyriaus vadovė – Vida Gumauskaitė, humanitarinių mokslų (filosofija) daktarė, vyresn. m. d.
Skyriaus darbuotojai:
- Arūnas Sverdiolas, prof. humanitarinių mokslų (filosofija) (hp) daktaras, vyriaus. m. d.
- Algirdas Degutis, humanitarinių mokslų (filosofija) (hp) daktaras, vyresn. m. d.
- Liliana Astra, humanitarinių mokslų (psichologija) daktarė, vyresn. m. d.
- Naglis Kardelis, humanitarinių mokslų (filosofija) daktaras, vyresn. m. d.
- Audronė Žukauskaitė, humanitarinių mokslų (filosofija) daktarė, vyresn. m. d., Instituto direktorės pavaduotoja.
- Edmundas Adomonis, humanitarinių mokslų (filosofija) daktaras, m. d.
- Danutė Bacevičiūtė, humanitarinių mokslų (filosofija) daktarė, m. d.
- Nijolė Keršytė, humanitarinių mokslų (filologija) daktarė, m. d.
- Alvydas Noreika, humanitarinių mokslų (filosofija) daktaras, jaunesn. m. d.