Pamaldumas Išganytojui Lietuvos kultūroje
Jėzaus Kristaus – įsikūnijusio Dievo Sūnaus, antrojo Švč. Trejybės asmens, tikro Dievo ir tikro žmogaus – išpažinimas savo Išganytoju yra krikščioniškojo tikėjimo pagrindas. Prieš du tūkstantmečius gimęs, nukankintas ant kryžiaus, prisikėlęs ir įžengęs į dangų, Išganytojas nuo tol ypatingu būdu (per Eucharistiją ir savo Mistinį Kūną – Bažnyčią) yra drauge su krikščionių bendruomene, keliaujančia per istoriją antrojo Jėzaus Kristaus atėjimo link. Ryšys su Atpirkėju, jam teikiama pagarba tapo ir krikščioniškosios Europos kultūros pamatu. Daugiau nei prieš šešis šimtmečius priimdama krikščionybę ir tapdama visaverte Europos dalimi Lietuva taip pat atsigręžė į Pasaulio Išganytoją. Jėzaus Kristaus veidas ir vardas paženklino tūkstančių tūkstančius asmeninių gyvenimų, knygų puslapius, tapybos ir skulptūros kompozicijas, muzikos kūrinius, tautosaką, galiausiai netgi pačią Lietuvos tapatybę – Rūpintojėlis ir kryždirbystė tapo šalį reprezentuojančiais simboliais.
Paradoksalu, kad kristologinio pamaldumo tradicija, tokia ryški krikščioniškosios Lietuvos kultūroje, ligi šiol nesulaukė jokios platesnės apžvalgos ar sistemingo tyrimo. Negana to, Kristaus atvaizdą tarsi pridengė skirtinguose diskursuose labai įvairiai eksploatuojamas „Lietuvos – Marijos žemės“ įvaizdis; savaip simboliška, jog ir šis leidinys pasirodo praėjus pusei amžiaus nuo Juozo Vaišnoros monografijos „Marijos garbinimas Lietuvoje“ (1958). Tad bene svarbiausias straipsnių rinktinės „Pamaldumas Išganytojui Lietuvos kultūroje“ tikslas – remiantis naujausiais humanitarų tyrinėjimais aktualizuoti Lietuvos kultūros istorijoje nepelnytai primirštą kristologinę temą.
Leidinio straipsniuose į įvairius pamaldumo Išganytojui Lietuvos kultūros istorijoje aspektus – Jėzaus Kristaus vaizdinius, jo kulto tradicijas, žmogaus santykio su Atpirkėju pavidalus – žvelgiama iš teologijos, literatūros, dailės istorijos bei tautosakos perspektyvų. Straipsnių rinktine „Pamaldumas Išganytojui Lietuvos kultūroje“ Kultūros, filosofijos ir meno instituto Sakralinio ir liaudies meno paveldo skyrius inicijuoja naują tęstinę leidinių seriją „Religinės kultūros paveldo studijos“, kurios tomai bus skirti įvairiapusiškiems krikščioniškojo dvasingumo ir jo raiškos Lietuvos kultūroje tyrinėjimams.
